PADANGŲ UŽPILDYMAS AZOTU

Skaitant kai kuriuos specializuotų leidinių straipsnius ar peržvelgiant forumus internete susidaro įspūdis, kad padangos azotu užpildomos dažniau nei deguonimi. Tačiau iš tiesų azotas daugiausia naudojamas komercinės ir karinės aviacijos sektoriuose, žiedinėse lenktynėse dalyvaujančiuose automobiliuose ir didelėse civilinės inžinerijos transporto priemonėse.

Ar verta visiems pradėti naudoti azotą ? Nežinia.

Orą, kuriuo mes kvėpuojame sudaro 78% azoto, 21% deguonies 1% kitų elementų. Taigi azotas sudaro didelę dalį oro, kuriuo mes užpildome padangas. Žinant, kad jas užpildyti galime 99% azoto, skirtumas gali atrodyti nereikšmingas.

Kaip visoms dujoms, azotui būdingas išsiplėtimas, kuris augant temperatūrai didėja, o žemoje temperatūroje kondensuojasi. Iš tiesų temperatūrai pakilus aukščiau 8°c, slėgis padidėja 0.1 baro ir atvirkščiai.

PANAŠUMAI

1. Azotas, kaip deguonis, jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Todėl atėjus rudeniui reikia šiek tiek padidinti padangų slėgį.
2. Kaip deguonis (pažymėtas raudonai), azotas (pažymėtas mėlynai) irgi prasiskverbia per kaučiuką, bet ne taip greitai.
3. Net jei azotas saugo vidinius komponentus nuo korozijos (priešingai nei deguonyje, azote nėra drėgmės), reikia nepamiršti, kad deguonis vis tiek prasiskverbia iš lauko dėl atmosferos slėgio, todėl korozija, kad ir labai menka, vis tiek gali vykti.

PRIVALUMAI

1. Pripūtus azoto, vidinis padangų slėgis kinta natūraliau (be išorinio įsikišimo) nei deguonies. Jis puikiai tinka senovinių automobilių, kuriais važinėjama labai retai, padangoms užpildyti, taip pat kemperiams ir automobiliniams nameliams.
2. Be to, azotas yra stabilios dujos, kurios ne taip reaguoja į temperatūrą, padidėjančią dėl pasipriešinimo riedėjimui. Jis leidžia važiuoti dideliu greičiu lenktynėse, nekenkiant padangų efektyvumui.

TRŪKUMAI

1. Padangų užpildymas azotu brangiai kainuoja, palyginti su nemokamomis dujomis.
2. Kartais sunku gauti gryno azoto ir tai gali sukelti pavojų (pavyzdžiui, gali sumažėti padangų slėgis).